knystelti

knýstelti, -ia, -ėjo (-ė) žr. knystelėti 1: Kai trenkė į langą, tai aš net knýstelėjau Brt. Tas vaikas kad suriko, tai net knystel[ėj]au Vlkv. Arti lėkęs šovinys privertė jį knystelti ir prisispausti prie arklio rš. Jau buvau knýstelęs, kai šuo šoko ant manęs Alk.